Renginiai: „Aura ir kiti demonai“. III ir IV diena

Erika Vyšniauskaitė

www.kulturpolis.lt

Lapkričio 20-ąją „BLC“ tiesiogine to žodžio prasme sudrebino įspūdingas alternatyviosios muzikos kūrėjų „Fusedmarc“ pasirodymas. Skirtingai nei daugeliui susirinkusiųjų, pažintis su ne vienerius metus liaupsinamu kūrėjų penketu, man buvo nauja. Tačiau toks būdas atrasti negirdėtas muzikos variacijas, turi savų pliusų, mat ateini nieko nesitikėdamas, nesupančiotas išankstinių nuostatų ar stereotipų, o tiesiog trokšdamas išgirsti.

Sakyti „Pamačiau. Išgirdau. Susižavėjau“ būtų per silpna. Tai, ką vakaro svečiams dovanojo „Fusedmarc“, galima vertinti pačiais aukščiausiais balais, mat grupės nariai – vokalistė, du gitaristai, būgnininkas ir už dviejų kompiuterių „besislepiantis“ projekcijų valdytojas – tiesiog gyveno scenoje, atiduodami kiekvieną nepriekaištingai pateikiamą garsą, vaizdą ir judesį. Aštrus „Fusemarc“ skambesys ir milžiniškos ant sienos projektuojamos iliustracijos hipnotizavo. Kartkartėmis rodės, jog „tuoj tuoj“ sprogs ausų būgneliai, žvilgsnį kaustė dideliu tempu besikeičiantis video montažas, o stiprus ir išskirtinis vokalistės Vikos balsas kūrė iliuziją, jog klausomės lietuviškosios Björk. Arba kažko daugiau.

Didžiausias „Fusedmarc” pliusas – absoliutus išbaigtumas, vientisumas ir nepriekaištingumo siekimas, kurio dėka žiūrovas nubloškiamas į trumpalaikį transą. Dvi valandas trukusio pasirodymo metu susirinkusieji išgyveno elektronikos, roko, audiovizualumo ir siurrealizmo sintezę. Žinoma, nuomonių apie šį skambesį ir jo poveikį gali būti įvairių, tačiau būtų sunku nuginčyti, jog tai – šviežio oro gūsis lietuviškoje muzikos padangėje.

Daugelis renginių ciklo svečių tikėjosi nepakartojamo reginio įspūdingai aprašytą paskutinio (lapkričio 21-osios) vakarą, kur buvo žadamas fotomeno festivalio „Kaunas Photo‘09“ programos „Kaunas Photo RECYCLED“ „vainikavimas“ – devintoji perdirbtos fotografijos pamoka.

Tikriausiai pagrindinė organizatorių klaida buvo noras per minimalų laiko tarpą, pristatyti maksimalų informacijos kiekį. „Kaunas Photo“ organizatorius Mindaugas Kavaliauskas žaibišku greičiu keitė skirtingų autorių fotografų skaidres, kartkartėmis ūpą menkino „techniniai nesklandumai“, tad net ištvermingiausi „vaizdinės informacijos rinkėjais“ tapę žiūrovai pavargo, o susidomėjimą keitė nuobodulys.
Ne itin pavykusią pirmosios ir antrosios dalies samplaiką išgelbėjo taip lauktas kūno ir šviesos performansas devintosios fotografijos pamokos „Pamiršk fotoaparatą“ tema. „Auros“ šokėjai ir „Kaunas Photo“ organizatoriai susivienijo bendro rezultato – „fotokūno“ – kūrimo vardan. Netradicinė terpė naujai atskleidė „Auros“ šokėjų charakterį, dar kartą įrodė jų profesionalumą ir gebėjimą eksperimentuoti.
Raudona šviesa užpildyta erdvė kūrė fotografijų ryškinimo laboratorijos iliuziją. Kartas nuo karto apšviečiami šokėjų veidai, nepriekaištingi judesiai atrodė įspūdingai. Sunku patikėti, tačiau šokėjų kūnai buvo gausiai padengti aliejumi. Teko girdėti, jog šiam pasirodymui prireikė net dešimties litrų skysčio.
Tai pasirodymas, pagrįstas stipriu fiziniu kontaktu ir kūniškumo afišavimu. Jau minėta šviesą sugerianti medžiaga (aliejus) kūrybinio proceso metu pasitarnavo netradicinio rezultato sukūrimui: slidžiais kūnais besiliesdami prie fotopopieriaus šokėjai paliko atspaudus, kurie čia pat buvo išryškinami ir pateikti, kaip didelio formato nuotraukos, įrodančios, jog „fotografuoti“ galima ir nepasiimant fotoaparato iš namų.

Reziume 

Organizatorių tikslas į darnią sintezę sulieti skirtingas menų rūšis – pasiteisino. Žiūrovai išvydo netradicines šokio, poezijos, muzikos, projekcijų ir fotografijos jungtis, galėdami kiekvieną jų interpretuoti savaip. Idėja sukurti sterilių verslo erdvių ir šiuolaikinio meno samplaiką – išties sveikintina ir novatoriška. Stebino tik kiekvienos dienos auditorija: buvo galima įsitikinti, jog dalis žiūrovų (tikriausiai turinčių kvietimus ar atėjusių svečių teisėmis) nelabai suprato, ką ir kodėl čia veikia.

Kita vertus – šis renginių ciklas didelis žingsnis pirmyn, kuriant šiuolaikiškus, integruotus ir modernius meno procesus. Įvykus trečiajai kūrybinei laboratorijai „Aura ir kiti demonai“ belieka tikėtis, jog sulauksime ir ketvirtosios.