Lapkričio 19-osios vakarą ta pati sterili ir minimalistinė „BLC“ erdvė atgijo naujai – tarsi švarus popieriaus lapas, laukiantis dar nematytų kūrėjo prisilietimų ir spalvų. Didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusio pasirodymo „kaltininkai“ pateisino, o gal net pranoko lūkesčius.
Ant baltų erdvės sienų, kaip ir atidarymo metu „apsigyveno“ spalvotos projekcijos, tarnaujančios, kaip mistiškas fonas „Auros“ šokėjų duetui – Raimondai Gudinavičiūtei ir Mantui Stabačinskui. Šokio projektas pavadintas „Taip“ vardu atvedė žiūrovus į kūno plastika, muzika ir daugiaprasmiška jausmų išraiška kuriamą istoriją. Skambant gyvos violončelės intarpams, atliekamiems Snieguolės Mikalauskienės, ir besikeičiant projekcijų vaizdams, šokėjai kūrė minimalistinį spektaklį, kurio siužetas galėjo būti perskaitytas individualia, kiekvieno žiūrovo sąmonės kalba. Ši kūno plastika pasakojama meilės istorija kartu yra ir praeities aidų interpretacija ir ateities vizija, ir vidinio grožio apraiškų išaukštinimas.
Ant baltų erdvės sienų, kaip ir atidarymo metu „apsigyveno“ spalvotos projekcijos, tarnaujančios, kaip mistiškas fonas „Auros“ šokėjų duetui – Raimondai Gudinavičiūtei ir Mantui Stabačinskui. Šokio projektas pavadintas „Taip“ vardu atvedė žiūrovus į kūno plastika, muzika ir daugiaprasmiška jausmų išraiška kuriamą istoriją. Skambant gyvos violončelės intarpams, atliekamiems Snieguolės Mikalauskienės, ir besikeičiant projekcijų vaizdams, šokėjai kūrė minimalistinį spektaklį, kurio siužetas galėjo būti perskaitytas individualia, kiekvieno žiūrovo sąmonės kalba. Ši kūno plastika pasakojama meilės istorija kartu yra ir praeities aidų interpretacija ir ateities vizija, ir vidinio grožio apraiškų išaukštinimas.
Kaip sako patys „Taip“ projekto kūrėjai: “tai judesį, vaizdą ir garsą apjungianti individo savirefleksija, skatinanti ieškoti vidinių slėpinių: grožio, džiaugsmo, kūrybiškumo, meilės sau ir kitam“. Nežinia, ar savus atsakymus rado pasirodymo žiūrovai, tačiau vargu ar kuris suabejojo šokėjų profesionalumu. Nuolatinis kontaktas, nenutrūkstama skirtingų dermių jungtis, paprastumas ir lengvai įžvelgiamas fizinis menininkų kūnų nuovargis kūrė įtaigumo ir įsimintinumo aurą. „Taip“ pasirodymas – vienas iš tų, kuriuos gali stebėti ir analizuoti daugybę kartų, atrandant vis naujus užkoduotų minčių slėpinius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą